Apie medžioklę ir žmogų

Nuo neatmenamų laikų, giria lietuviams buvo maisto aruodas, o medžioklė daugelio lietuvių verslas. Apie žvėrienos valgymo ištakas galima rasti užsimenant dar Biblijoje. Saliamono rūmų virtuvėje buvo gaminami patiekalai iš elnienos ir stirninų mėsos. Žmonijos evoliucijos istorijoje medžioklei teko labai svarbus vaidmuo. Laukinių gyvūnų mėsa labai praturtino pirminės bendruomenės žmonių mitybos racioną, stiprino ir grūdino jų organizmą. Žuvis, uogas, šaknis iš dalies keitė kaloringesnis maistas. Visa tai padėjo žmonijai tobulėti. Atsirado nauji gamybos įrankiai, nauji santykiai, tradicijos, papročiai. Prieš dvylika tūkstančių metų į Nemuno, Neries, Merkio upių baseinus atklydę klajokliai jau turėjo medžioklės įgūdžių. Jų įkurtose stovyklavietėse randama ne tik titnaginių darbo įrankių, bet ir medžioklės įnagių: iečių bei strėlių antgalių, peilių, taip pat žvėrių kaulų ir ragų.

Senovėje lietuviai ypač daug valgydavo iš stirnienos, elnienos, šernienos, kiškienos paruoštų patiekalų. Senosios Lietuvos kulinarai žvėrienos patiekalų gamyboje buvo pripažįstami geriausiais specialistais visoje Europoje, o jų patiekalų receptus buvo galima rasti garsiausiuose Europos šalių restoranuose.

Laukinių gyvūnų mėsos išskirtinumas..

.. ji mažiau kaloringa ir riebi, nei naminių gyvulių, nes laisvėje augantys jie yra judresni, daugiau bėgioja, nešeriami kombinuotais pašarais. Žvėrienoje yra mažiau cholesterolio, tačiau gausu vitaminų, baltymų, ji turtinga amino rūgštimis ir fiziologiškai aktyviais mikroelementais. Laukinių žvėrių mėsos maistinė vertė kur kas didesnė, nei naminių gyvulių, ar paukščių, todėl ją rekomenduoja sveikos mitybos specialistai. Svarbu paminėti, kad žvėriena rečiausiai alergines reakcijas sukelianti mėsa ir ypač patartina ja papildyti mažų vaikų mitybą.

Žvėriena išsiskiria specifiniu ir ryškiu skoniu, tamsesne spalva ir tvirta tekstūra. Patyrusios maisto gaminimo šeimininkės pataria, kad specifinį skonį ir kvapą, kurie ne visiems yra malonūs ir priimtini, galima panaikinti teisingai mirkant ir marinuojant mėsą.

Elniena dėl savo puikaus aromato ir mažo riebalų kiekio yra labai vertinama sveikos ir subalansuotos mitybos šalininkų. Elnienos mėsa yra ypač naudinga besilaukiančioms moterims, vaikų ir ligonių mitybai.

Elnias dažnai sutinkamas Lietuvos miškuose. Daugiausiai minta žole, lapais, gilėmis. Tai puikiai natūralioje aplinkoje augantis gyvūnas, kuriam nereikia papildomų stimuliatorių, todėl jo mėsa yra puikios kokybės ir vertinama kaip pati ekologiškiausia, švariausia ir sveikiausia mėsa Lietuvoje.

Jauna elniena (dažniausiai iki 18 mėn. amžiaus) turi tik 5 proc. riebalų. Visiškai subrendęs elnias (5-6 metų, vasaros pabaigoje) gali turėti apie 15 – 20 proc. riebalų.  Pusė elnienos riebalų, kurie susikaupę tik paviršiuje, yra polinesočiosios riebiosios rūgštys, o tai yra mažiau žalingi mūsų organizmui riebalai. Palyginimui, jautienos ir ėrienos riebaliniame audinyje polinesočiosios riebiosios rūgštys sudaro tik 5 proc. Mažas cholesterolio kiekis riebaluose – didelis privalumas diabetikams, tiems, kurie laikosi dietos, ar tiesiog sveikai maitinasi.